Kelionė į paslaptingą Visatą. Galaktikos.

Paslaptingi ir didingi dangaus šviesuliai, šimtus metų traukia mūsų žvilgsnius į dangaus gilumą. Žmonėms nuo seno buvo įdomu sužinoti, kas slepiasi beribėje Visatoje, todėl mokslininkai stebėjo galaktikas teleskopais, tyrė jų savybes ir bandė suvokti jų kilmę. Šiandien, besiremiant naujausiais teleskopų ir technologijų duomenimis, galime atskleisti galaktikų paslaptis.

Galaktikos – tai milžiniškos žvaigždžių sistemos, sudarytos iš žvaigždžių, kosminių dujų ir dulkių, kuriuos visus jungia gravitacija.

Galaktikų tyrimai prasidėjo 1924 m., kai Edvinas Hablis (1889 – 1953), stebėdamas pro Kalifornijoje esančios Maunt Vilsono observatorijos reflektorių, įrodė, kad egzistuoja savarankiškos, nepriklausančios mūsų Galaktikai žvaigždžių sistemos. Buvo atrasta, kad didžiausios galaktikos turi trilijonus žvaigždžių ir gali būti daugiau nei milijono šviesmečių skersmens. Mažiausioje gali būti keli tūkstančiai žvaigždžių ir jos gali apimti vos kelis šimtus šviesmečių. Daugumos didelių galaktikų centruose yra supermasyvios juodosios skylės, kai kurių jų masė milijardus kartų didesnė už Saulę.

Galaktikos būna įvairių formų, dažniausiai spiralių ir elipsinių, taip pat mažiau tvarkingų, vadinamų netaisyklingomis.

Galaktikų tipai

Spiralinės, glaustomis ir plačiai išsiskleidusiomis vijomis. Tarp jų pasitaiko galaktikų, kurių vijos prasideda ne centre, bet iš pailgos skersės, einančios per centrą, galų, todėl jos vadinamos skersinėmis spiralinėmis.

Elipsinės. Žiūrint iš Žemės, jų išvaizda kinta nuo pailgų, smarkiai suplotų sistemų iki vos ne skritulio formos sistemų. Šias galaktikas sudaro daugiau kaip pusę žinomų galaktikų. Šiose galaktikose likę mažai tarpžvaigždinės medžiagos debesų, iš kurių gali susiformuoti naujų žvaigždžių.

Netaisyklingos formos. Šios galaktikos nepasižymi jokia forma, šiam tipui priklauso dauguma nykštukinių galaktikų, bet yra ir didelių netaisyklingųjų galaktikų. Šios galaktikos turi daug tarpžvaigždinės medžiagos, dujų ir dulkių, jos žvaigždės yra jaunos.

1 pav. Galaktikų tipai.

2 pav. Spiralinė Galaktika.
M 61, Messier 61

Credit:ESA/Hubble & NASA, ESO, J. Lee

3 pav. Elipsinė Galaktika.
NGC 4150

4 pav. Netaisyklingos formos Galaktika.

Credit: Image courtesy of ESA/Hubble, NASA, D. Calzetti (UMass) and the LEGUS Team.

Galaktikų amžius

Daugumos galaktikų amžius yra nuo 10 iki 13,6 milijardo metų. Kai kurios iš jų yra beveik tokios pat senos kaip pati Visata, susiformavusi maždaug prieš 13,8 mlrd. metų. Astronomai mano, kad jauniausia žinoma galaktika susiformavo maždaug prieš 500 milijonų metų.

Mūsų Paukščių Tako galaktika

Mūsų namų galaktika vadinama Paukščių Taku. Tai spiralinė galaktika su žvaigždžių disku, apimančiu daugiau nei 100 000 šviesmečių. Žemė yra palei vieną iš galaktikos spiralės atšakų, maždaug pusiaukelėje nuo centro. Mūsų saulės sistemai reikia apie 240 milijonų metų, kad apsisuktų aplink Paukščių Taką tik vieną kartą.

Paukščių Takas yra kaimynystėje su daugiau nei 50 kitų galaktikų, vadinamų Vietine grupe. Jos narių dydis įvairus – nuo ​​nykštukinių galaktikų (mažesnių galaktikų, turinčių iki kelių milijardų žvaigždžių) iki Andromedos – artimiausios didelės galaktikos kaimynės.

5 pav. Paukščių Tako Galaktika.

6 pav. Andromedos Galaktika.