Pagrindinės mokyklos mokinių fizikos mokymosi motyvacija taikant koordinuotą ir struktūruotą tyrinėjimą
Straipsnyje pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos gamtos mokslų mokytojams organizuojant eksperimentines veiklas.
ŠVIETIMAS
Rasma Indriūnienė
11/25/20233 min read
,,Gamtamokslinių dalykų motyvacija yra aktuali problema, nes vis mažiau asmenų domisi gamtos mokslais, renkasi su gamtamokslinių dalykų studijomis susijusias studijų programas. Viena aktualiausių šiandieninių fizikos mokymo problemų – tai eksperimentinių darbų organizavimas. Eksperimentiniai darbai, J. P. Mestre teigimu, gamtos mokslų pamokose turėtų atlikti tris svarbias funkcijas:
1) eksperimentavimo įgūdžių formavimo ir ugdymo;
2) duomenų rinkimo, jų apdorojimo, analizės ir interpretacijos įgūdžių ugdymo;
3) mokslinio tyrimo įgūdžių formavimo ir ugdymo.
Tinkamai organizuojami fizikos eksperimentiniai darbai formuotų teigiamą požiūrį į
discipliną, skatintų moksleivių fizikos mokymosi motyvacija.
Žinoma, kad tą patį laboratorinį darbą, naudojant tas pačias laboratorines priemones, galima atlikti skirtingais būdais. Yra 4 tyrinėjimo lygmenys, kurie išskiriami pagal tris kriterijus: klausimą, procedūrą, sprendimą.
1. Patvirtinantis tyrinėjimas. Šį tyrinėjimo lygmenį atitinka klasikiniai laboratoriniai darbai. Mokinys žino laboratorinio darbo temą, darbo eigą ir laboratorinio darbo atsakymą.
2. Struktūruotas tyrinėjimas. Šį tyrinėjimo lygmenį atitinka klasikiniai laboratoriniai darbai, kurių atsakymas iš anksto nėra žinomas.
3. Koordinuotas tyrinėjimas. Šį tyrinėjimo lygmenį atitinka netradiciniai laboratoriniai darbai. Juos atliekant mokiniams žinoma tyrimo tema, tačiau nežinoma tyrimo eiga. Mokiniams galėtų būti teikiamos tik reikalingos priemonės darbui atlikti. Darbo eigą mokiniai turėtų pasirikti patys. Efektyvus darbas grupėse, kadangi ugdomi komunikaciniai gebėjimai ieškant teisingo darbo eigos būdo. Koordinuoto tyrinėjimo darbai skatina mokinių komunikavimą, informacijos paieškas, bendradarbiavimą.
4. Atviras tyrinėjimas. Šį tyrinėjimo lygmenį atitinka laboratoriniai darbai, kai mokiniai nežino tyrimo temos, darbo eigos, darbo rezultato. Tai aukšto kūrybingumo reikalaujantys darbai.
Sprendžiant tyrimo problemą atliktas pagrindinės mokyklos mokinių (9 – 10 klasių) fizikos mokymosi motyvacijos tyrimas naudojant standartizuotą klausimyną (Intrinsic Motivation Inventory – IMI). Apklausos metu buvo orientuojamasi į 9 – 10 klasės moksleivius.
Mokiniai atliko du skirtingus fizikos laboratorinius darbus, kurie yra tarp dalykinio turinio. Atliktus laboratorinius darbus galima integruoti su kitais gamtos mokslais. Mokiniai dirbo grupėmis po du. Vienas iš laboratorinių darbų pagal tyrinėjimu grindžiamo mokymosi lygmenis atitiko antrąjį lygmenį. Jo esmė – prieš atlikdami laboratorinį darbą mokiniai žinojo darbo tikslą, darbo eigą, tačiau darbo rezultatas jiems iš anksto nebuvo žinomas. Antrasis laboratorinis darbas atitiko trečiąjį lygmenį. Jį atliekant mokiniams buvo žinoma tyrimo tema, tačiau nežinoma tyrimo eiga.
Atsižvelgiant į gautus rezultatus atlikus tyrimą padarytos išvados:
1. Atliekant struktūruoto pobūdžio fizikos laboratorinius darbus labai stipriai pasireiškia susidomėjimo pojūtis. Jis statistiškai reikšmingai viršija kompetencijos, pastangų, vertingumo pojūtį. Taigi, struktūruoto pobūdžio fizikos laboratorinius darbus rekomenduotina atlikti siekiant ugdyti mokinių susidomėjimą savo eksperimentine veikla, kuri lemia vidinę mokymosi motyvaciją.
2. Tyrimo duomenys rodo, kad fizikos laboratoriniai darbai, atliekami pagal koordinuoto tyrinėjimo metodiką, mokiniams yra įdomesni, kadangi susidomėjimo subskalės vidurkis yra didesnis nei struktūruoto tyrinėjimo atveju. Nežinomas iš anksto tyrimo rezultatas kelia mokinių susidomėjimą tyrimo eiga. Nežinoma tyrimo eiga taip pat ugdo mokinių vidinę mokymosi motyvaciją.
Remiantis tyrimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis teikiamos šios rekomendacijos:
1. Edukologijos mokslų specialistams: tęsti bei toliau plėtoti edukologijos mokslų tyrimus taikant apsisprendimo teorija vidinei mokymosi motyvacijai didinti, atliekant koordinuotus ir struktūruotus tyrinėjimus.
2. Savivaldybių švietimo skyriams, mokyklų vadovams: skatinti jaunų pedagogų įdarbinimo perspektyvas, sudaryti didesnes sąlygas įvairų mokyklinių eksperimentų veiklai mokykloje bei išvykose.
3. Gamtos mokslų dalykų mokytojų rengėjams: akcentuoti studentams mokymosi motyvacijos svarbą, paruošti studentus gebančius puikiai taikyti savo žinias ir gebėjimus atliekant tyrinėjimu grindžiamo mokymosi lygmenį atitinkančius fizikos laboratorinius darbus.
4. Vadovėlių autoriams: aprašant fizikos laboratorinius darbus, remiantis tyrinėjimu grindžiamo mokymosi teoriją taikyti skirtingas darbų atlikimo metodikas, kurios didintų gamtos mokslų mokymosi motyvaciją.